Gruodžio 24

Gruodžio 24 yra 358-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 359-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 7 dienos.

• Katalikų šalys – Šv. Kūčios.

Adas – Adelė – Adomas – Gudmina – Gudminas – Gudvainas – Gudvainė – Gudvilas – Gudvilė – Gudvina – Gudvinas – Ieva – Jieva

• 1905 – Vilniuje prasidėjo savaitę trukęs visuotinis politinis streikas;
• 1958 – priimtas įstatymas dėl visuotinio privalomo aštuonmečio mokslo;
• 1989 – SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, remdamasis Aleksandro Jakovlevo komisijos išvadomis, pripažino Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus „teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“;
• 1991 – pertvarkyta Lietuvos bažnytinė provincija, sudarytos dvi –Vilniaus ir Kauno bažnytinės provincijos metropolijos;
• 2001 – violončelininką Vytautą Sondeckį JAV klasikinės muzikos radijo stotis KDFC paskelbė vienu iš 30-ies geriausių jaunųjų pasaulio atlikėjų.

• 1798 m. – Adomas Bernardas Mickevičius, lenkų-lietuvių kilmės poetas (m. 1855 m.).
• 1866 m. – Tomas Žilinskas, Romos katalikų kunigas, kalbininkas, publicistas, draudžiamos spaudos platintojas, tautosakininkas (m. 1934 m.).
• 1872 m. – Jonas Totoraitis, Lietuvos kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas (m. 1941 m.).
• 1897 m. – Antanas Simanas Rėklaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1977 m.).
• 1901 m. – Antanas Gausas, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1964 m.).
• 1902 m. – Stasys Leskaitis-Ivošiškis, Lietuvos ir JAV žurnalistas bei rašytojas (m. 1964 m.).
• 1904 m. – Vladas Fedotas-Sipavičius, Sipaitis, Lietuvos aktorius, režisierius, baleto šokėjas (m. 1992 m.).
• 1910 m. – Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius, Lietuvos tapytojas, mozaikininkas, grafikas (m. 1990 m.).
• 1917 m. – Eugenijus Matuzevičius, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1994 m.).
• 1924 m. – Adomas Rovas, dainininkas (tenoras), muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1993 m.).
• 1930 m. – Sigitas Kregždė, Lietuvos psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1932 m. – Algimantas Bujauskas, Lietuvos biologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1934 m. – Vytautas Mažeika, Lietuvos teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras. menotyros kandidatas 1968 m (m. 1999 m.).
• 1938 m. – Vaclovas Čiočys, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1940 m. – Bronius Radzevičius, aštunto dešimtmečio Lietuvos prozininkas (m. 1980 m.).
• 1942 m. – Elvyra Valerija Lapukienė, pedagogė, Plungės rajono politinė ir visuomenės veikėja.
• 1943 m. – Tarja Halonen, suomių politikė, pirmoji moteris, tapusi Suomijos Prezidente (nuo 2000 m.), teisininkė, Suomijos profsąjungų aktyvistė.
• 1945 m. – Saulius Šaltenis, prozininkas, dramaturgas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1946 m.:
  • Aldona Tamošauskaitė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Marija Eidukevičienė, Lietuvos geografė, habilituota fizinių mokslų daktarė.
• 1948 m.:
  • Emilija Šeduikytė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Voitechas Šilka, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Vilijandas Bagdonavičius, lietuvių matematikas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1950 m. – Virginija Babušytė-Venckūnienė, lietuvių skulptorė.
• 1953 m.:
  • Algimantas Šiaučiulis, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Džėja, agronomas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis veikėjas.
• 1955 m.:
  • Arūnas Jasaitis, gydytojas pediatras, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Petras Narkevičius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Juozas Steponavičius, veterinarijos gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1957 m. – Vidmantas Sutnikas, Lietuvos pedagogas, Joniškio raj politinis veikėjas.
• 1959 m. – Vytenis Rudokas, Lietuvos architektas.
• 1960 m. – Virgilijus Vitkauskas, Jonavos rajono politinis veikėjas, inžinierius.
• 1961 m. – Asta Krikščiūnaitė, Lietuvos dainininkė, (sopranas).
• 1969 m. – Gintaras Staučė, profesionalus Lietuvos futbolininkas, nuo 2004 m. karjeros pabaigoje žaidęs Latvijos FC Jūrmala klube.
• 1976 m. – Gytis Norvilas, poetas, vertėjas^[1][2].

• 1516 m. – Adomas Katrietis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir Katalikų bažnyčios veikėjas, diplomatas (g. 1450 m.).
• 1620 m. – Reinholdas Heidenšteinas, vokiečių kilmės Lenkijos istorikas, teisininkas (g. 1553 m.).
• 1837 m. – Antanas Milvydas, Lietuvių kilmės Lenkijos kompozitorius, vargonininkas (g. 1755 m.).
• 1906 m. – Konstantinas Gukovskis, Lietuvos mokytojas, kraštotyrininkas (g. 1857 m.).
• 1909 m. – Adomas Alfredas Pliateris, archeologas, visuomenininkas, grafas iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas (g. 1836 m.).
• 1943 m. – Marijonas Kuleša, Lietuvos tapytojas (g. 1878 m.).
• 1955 m. – Aleksandras Januškevičius, Lietuvos gydytojas, daktaras (g. 1872 m.).
• 1963 m. – Kleopas Jurgelionis, Lietuvos rašytojas (g. 1886 m.).
• 1970 m. – Juozas Rimša, knygnešys, visuomenės veikėjas. Skulptoriaus Petro Rimšos brolis (g. 1875 m.).
• 1971 m. – Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorikas medievistas (g. 1908 m.).
• 1977 m. – Algirdas Margeris, gydytojas, rašytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1889 m.).
• 1983 m. – Stasys Lozoraitis, Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras (1934–1938 m.). Sūnus – Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) (g. 1898 m.).
• 1992 m. – Leonas Čibiras, Lietuvos miškininkas, dendrologas, kraštovaizdžio architektas (g. 1921 m.).
• 2000 m. – Vladas Kulbokas, Lietuvos pedagogas, literatūros tyrinėtojas (g. 1908 m.).
• 2002 m. – Algirdas Gustaitis, rašytojas, JAV lietuvių visuomenininkas, žurnalistas, kartografas (g. 1916 m.).
• 2019 m. – Aleksandras Guobys, Lietuvos teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1932 m.).
• 2021 m. – Juozas Rygertas, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1936 m.).^[3]
• 2023 m. – Kazimieras Ragulskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, akademikas (g. 1926 m.).^[4]
• 2024 m. – Juozas Juocevičius, Lietuvos boksininkas, bokso teisėjas, ekonomistas, savanoris kūrėjas (g. 1947 m.).^[5]

• 1790 – Aleksandro Suvorovo vadovaujami rusų kariai užėmė turkų tvirtovę Izmailą. Ši diena Rusijoje – valstybinė šventė;
• 1800 – Paryžiaus valdžia atskleidė sąmokslą, kuriuo siekta nužudyti Napoleoną Bonapartą;
• 1865 – JAV Tenesio valstijoje įkurta rasistinė Kukluksklano organizacija;
• 1871 – Kaire įvyko Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operos „Aida“ premjera;
• 1906 – kanadietis Redžinaldas Fezendenas pirmą kartą pasaulyje per radiją transliavo muziką;
• 1951 – Libija paskelbė apie savo nepriklausomybę bei perėjimą prie monarchijos. Šalies karaliumi tapo Idrisas I;
• 1953 – Naujojoje Zelandijoje keleiviniam traukiniui nukritus į Vangaehu (Whangaehu) upę, žuvo 151 žmogus;
• 1989 – nuverstasis Panamos valdovas generolas Manuelis Antonijas Noriega (Manuel Antonio Noriega) atvyko pas popiežiaus pasiuntinį Panamoje ir paprašė politinio prieglobsčio;
• 1995 – tūkstančiai palestiniečių susirinko Betliejaus Prakartėlės aikštėje švęsti pirmųjų Kalėdų po 28 metus trukusios Izraelio okupacijos;
• 1997 – Paryžiaus teismas už dviejų Prancūzijos slaptosios tarnybos agentų nužudymą 1975 m. kalėjimu iki gyvos galvos nuteisė vieną garsiausių tarptautinių teroristų Karlosą „Šakalą“ (Carlos „The Jackal“);
• 2001 – Izraelis uždraudė palestiniečių prezidentui Jasirui Arafatui (Yasser Arafat) su kasmetiniu vizitu per Kalėdas apsilankyti Betliejuje.

• 3 m. pr. m. e. – Servijus Sulpicijus Galba, Romos imperatorius, valdęs nuo 68 m. birželio 8 d. iki mirties. Jis buvo pirmasis iš valdžiusių Keturių imperatorių metais (m. 69 m.).
• 1167 m. – Jonas Bežemis, anglijos karalius, išleidęs Didžiąją Laisvių Chartiją^[6][7] (m. 1216 m.).
• 1491 m. – Ignacijus Lojola, jėzuitų ordino įkūrėjas^[8] (m. 1556 m.).
• 1818 m. – Džeimsas Preskotas Džaulis, anglų fizikas, Londono karališkosios draugijos narys (m. 1889 m.).
• 1845 m. – Jurgis I, Graikijos karalius nuo 1863 iki 1913 metų. Jis buvo Danijos karaliaus Kristiano IX antrasis sūnus^[9] (m. 1913 m.).
• 1868 m. – Emanuelis Laskeris, Vokietijos šachmatininkas, antrasis pasaulio čempionas (m. 1941 m.).
• 1881 m. – Chuanas Ramonas Chimenesas, ispanų poetas, ispaniškojo modernizmo atstovas, 1956 metų Nobelio literatūros premijos laureatas^[10] (m. 1958 m.).
• 1934 m. – Stjepan Mesić, Kroatijos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 2000 m. vasario 18 d. Kadangi šalies prezidentu buvo dvi kadencijas jis nebegalėjo kandidatuoti trečiai.^[11] Anksčiau jis buvo šalies premjeras. Paskutinis Jugoslavijos SFR prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1991 m. birželio 30 d. iki 1991 m. gruodžio 6 d.
• 1955 m. – Klarensas Džiliardas, afroamerikiečių aktorius, koledžo profesorius ir rašytojas. Žinomas už vaidmenis seriale „Volkeris, Teksaso reindžeris“, filmuose „Kietas riešutėlis“ (1988), „Oro gvardija“ (1986). (m. 2022 m.).
• 1956 m. – Irene Zubaida Khan, žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė. Ji yra septinta šios organizacijos generalinė sekretorė. Taip pat ji yra pirma moteris, pirma azijietė, pirma bangladešietė ir pirma musulmonė užimanti „Amnesty International“ generalinės sekretorės pareigas^[12].
• 1961 m. – Ilhamas Alijevas, Azerbaidžano prezidentas, šias pareigas eina nuo 2003 m. spalio 31 d.
• 1971 m. – Enrique Martín Morales, pop dainininkas, Grammy apdovanojimo laimėtojas.
• 1973 m. – Eddie Pope, futbolininkas, buvęs JAV rinktinės gynėjas.
• 1974 m.:
  • Sirilis Deprė, Prancūzijos motociklininkas, daugkartinis Dakaro ralio dalyvis ir laimėtojas.
  • Marcelo Salas, buvęs Čilės futbolininkas, nacionalinės rinktinės, žaidęs puolėjo pozicijoje. Kartu su Elías Figueroa ir Iván Zamorano Salas yra lakomas vienu žymiausių Čilės futbolininku. 2008 m. lapkričio 28 d. pasklbė apie karjeros pabaigą.^[13].
• 1976 m. – Ángel Valodia Matos Fuentes, Kubos taikvondo sportininkas.
• 1978 m.:
  • Soulemanas Diavara, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir FC Girondins de Bordeaux klubo gynėjas.
  • Yıldıray Baştürk, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Blackburn Rovers klubo saugas.
• 1980 m. – Stephen Appiah, futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje, Ganos rinktinės narys, Italijos klubo AC Cesena žaidėjas.
• 1981 m. – Dima Bilan, Rusijos atlikėjas. Bilanas atstovavo Rusijai Eurovizijoje su daina „Never Let You Go“ 2006 metais ir tąkart užėmė antrą vietą. Atstovavęs Rusijai ir vėl – 2008-aisiais, konkursą laimėjo atlikęs dainą „Believe“. Dima atliko nemažai Rusijoje hitai tapusių dainų.
• 1986 m. – MORI Rijo, yra japonų šokių mokytoja, 2007 m. gegužę nugalėjusi konkurse „Mis Visata“.

• 1524 m. – Vaskas da Gama, portugalų jūrininkas, jūrų kelio iš Europos į Indiją atradėjas (g. 1469 m.).
• 1553 m. – Pedras de Valdivija, konkistadoras, pirmasis Čilės gubernatorius. Įkūrė keletą miestų, tarp jų Santjagą, Konsepsioną ir Valdiviją (g. 1497 m.).
• 1924 m. – Janis Ezerinis, latvių rašytojas, žurnalistas (g. 1891 m.).
• 1930 m. – Eduardas Davidas, mokytojas, rašytojas, Vokietijos politinis veikėjas (g. 1863 m.).
• 1970 m. – Nikolajus Švernikas, tarybinis politinis veikėjas, paskutiniaisiais Josifo Stalino valdymo metais (1946–1953) – nominalus TSRS vadovas (TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas) (g. 1888 m.).
• 1980 m.:
  • Karl Dönitz, Vokietijos prezidentas (g. 1891 m.).
  • Siggie Nordstrom, modelis, aktorė, komikė ir pagrindinė dainininkė Nordstrom Sisters (g. 1893 m.).
• 1984 m. – Ryokichi Minobe, Japonijos politikas, buvęs Tokijo prefektūros gubernatorius (g. 1904 m.).
• 1996 m. – Nguyễn Hữu Thọ, Vietnamo politikas. 2-asis Vietnamo prezidentas nuo 1980 m. kovo 30 d. iki 1981 m. liepos 4 d (g. 1910 m.).
• 1997 m. – Toširas Mifunė, japonų kino ir televizijos aktorius^[14] (g. 1920 m.).