Tidėjas
Tidėjas (sen. gr. Τυδεύς = Tūdeus) – graikų mitologijos veikėjas, Kalidono karaliaus Enėjo ir Peribojos sūnus. ***žudęs savo dėdę (arba kitus giminaičius), ieškodamas prieglobsčio pabėgo į Argą, kur karalius Adrastas jį svetingai priėmė ir apvalė nuo kraujo kaltės. Tidėjas vedė Adrasto dukterį Deipilę, su ja susilaukė sūnaus Diomedo (vėliau išgarsėjusio), dažnai vadinamo Tididu.[1]
Tidėjas dalyvavo „Septyneto prieš Tėbus“ žygyje, kur, nors ir būdamas nedidelio ūgio, labai pasižymėjo. Žūtbūtiniame mūšyje prie miesto sienų jį sunkiai sužeidė Melanipas, tačiau Tidėjas sugebėjo priešininką nukauti. Atėnė, kuri buvo itin palanki Tidėjui, nuskubėjo į mūšio lauką, kad išgydytų jo žaizdą ir suteiktų nemirtingumą. Visgi, išvydusi, kaip Tidėjas perskelia mirusio priešo kaukolę ir iščiulpia jo smegenis, taip pasišlykštėjo, kad paliko jį likimo valiai.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Encyclopædia Britannica“, 1911 m. leidimas, straipsnis „Tydeus“.
