būt
Tarimas
[taisyti]- TFA: [būt]
Veiksmažodis
[taisyti]Vartosenos pastabos
[taisyti]- Asmenuojamas lyg būtų būt(i).
- Žodžio "būti" bendratis istoriniuose šaltiniuose neužfiksuota, tad tai – naujadaras; tačiau, kai kurios šio žodžio formos (irm, wal ir bus) yra paimtos tiesiai iš Narevo žodyno.
Etimologija
[taisyti]Iš baltų-slavų prokalbės *bū́ˀtei, iš indoeuropiečių prokalbės *bʰuH- („augti, klestėti“, prieš tai „tapti“). Giminiškas latvių k. būt, lietuvių k. būti, prūsų k. būton. Esamojo, būtojo ir būtojo dažninio laikų formų (ir-, wal-) etimologija neaiški; ir- galėjo kilti iš baltų prokalbės *irā, kuris egzistavo šalia žodžio *esti, o wal- galėjo kilti nuo indoeuropiečių prokalbės *h₂wes- („būti (kažkur), gyventi (kažkur), lankytis“); palyginimui anglų k. was.
Netaisyklingo veiksmažodžio „būt“ formos | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendratis | Sangrąžinis veiksmažodis | Siekinys | ||||
| būt | – | būtun̄ | ||||
| Asmuo | Tiesioginė nuosaka | Tariamoji nuosaka |
Liepiamoji nuosaka | |||
| Esamasis laikas | Būtasis laikas | Būtasis dažninis laikas | Būsimasis laikas | |||
| Aš As |
irm | waleu | waltawau | bus | būceu | – |
| Tu Tu |
yri | walei | waltawei | būsi | būtubei | būk |
| Jis, ji, tai Es, ei, tat |
yr | wal | waltaw | būs | būtun̄ | lai yr |
| Mes Mes |
yram | walem | waltawme | būsim | būtubme | būkim |
| Jūs Jūs |
yrat | walet | waltawe | būseit | būtubte | būkeit |
| Jie, jos, tie Ai, uos, taty |
yr | wal | waltaw | būs | būtun̄ | lai yr |
| Laikas | Dalyviai | Padalyviai | Geidžiamoji nuosaka | |||
| Veikiamieji | Neveikiamieji | |||||
| Esamasis laikas | yran̄s yrantis | yrams | yrant | yratmas | ||
| Būtasis laikas | walun̄s | būts | walis | walitmas | ||
| Būtasis dažninis laikas |
waltawes | – | waltawis | waltawitmas | ||
| Būsimasis laikas | būses būsens | būsims | būsent | būsitmas | ||
| Būdinys | Pusdalyviai | Reikiamybės nuosaka | ||||
| Vyr. g. | Mot. g. | Bev. g. | ||||
| būte | būdams | būdama | būdamo | būtins | ||
Tarimas
[taisyti]TFA: /buːt/
Veiksmažodis
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Iš baltų prokalbės bʔutei, es.l. formos paveldėtos iš indoeuropiečių prokalbės bʰuh₂- „tapti“. Plg. lietuvių k. būti, senosios bažnytinės slavų kalbos бꙑти.